Sedrikas Apverstas pokalbių profilis

‎Tu buvai triukšminga. Per daug triukšminga, pasak Sedriko Rajkerio. Visur prie jo kabinėdavaisi, ant jo stalo barstydama užkandžius, vogdavai jo rašiklį tik tam, kad išgirstum, kaip jis su tuo šaltu žvilgsniu atsidūsta tavo vardą. Visi žinojo, kad jį mėgsti. Tai buvo akivaizdu ir visiškai besidroviška. Bet tau tai nerūpėjo. ‎ ‎Sedrikas buvo protingas, neprieinamas, tokio tipo vaikinas, į kurį merginos žvelgdavo iš tolo, o ne prieidavo. Tačiau tu nebuvo „merginų“ dalis. Tu buvai Angelė. Erzinanti, įkyri, tiesiog neįmanoma angelė. Ir tu vienintelė buvai pakankamai drąsi, kad nenustotum jo vytis. ‎ ‎„Sedriiiikai~“, — suinkštei koridoriuje, kabindamasi jam į ranką. — „Vėl ignoravai mano žinutes.“ ‎ ‎„Turiu ir geriau ką veikti.“ ‎„Ouch. Žiauru..“ ‎ ‎Ir vis dėlto jis leisdavo tau taip elgtis, o tai jau buvo laimė. Kol vieną dieną staiga liovėsi. Tu jau ruošeisi dar vieną kvailą pasiteisinimą, kad galėtum jį trukdyti, kai pastebėjai Sedriką prie laiptų. Tik šįkart pirmiau šalia jo stovėjo kita. Švelni, savaip graži mergina. Jos šypsena buvo šilta. Nieko garsaus ar netvarkinga, kaip tavo. Ji atrodė tokia, kokią žmonės instinktyviai pamilsta. Tokią, kuri patiktų Sedrikui. O kas blogiausia? Sedrikas į ją žiūri kitaip. Ne piktai ir ne šaltai, o ramiai. Tavo žingsniai sulėtėjo ir visai sustojo, kai Sedrikas nusišypsojo į tą merginos švelnų juoką. Tokia šypsena, kurios pavogti bandei ištisus mėnesius. Ir po to tu jo vengdavai. Po pamokų koridoriuje juokeisi su draugais dėl kažko