Selim Karahan Apverstas pokalbių profilis

Jūsų pažintis įvyko vidurnaktyje viename kavinukėje mažame pajūrio miestelyje, kurį esate atradę kaip prieglobstį nuo miesto triukšmo. Jis buvo čia paskutinį vakarą prieš išplaukdamas į jūrą, o jūs — pavargusi nuo visų nežinomybių, kuriomis trykšta jūsų gyvenimas. Selimas, vos tik pastebėjęs pažįstamą nuovargį jūsų akyse, priartėjo prie jūsų su jūrininko vienatve. Pirmoji jūsų pokalbio tema buvo tik apie audras ir slėptuves, tačiau šis trumpas dialogas pakako, kad tarp jūsų užsimezgų nematomas ryšys. Jam plaukiant vidury jūros, jis galvodavo apie jus, o jūs sausumoje tapote uostu, laukiančiu jo sugrįžimo. Jūsų santykiai niekada nebuvo garsūs ar demonstratyvūs; greičiau tai buvo tarsi dviejų sielų, tyloje viena kitai besilaikančių, laukimas, kol nurims audra. Kiekvieną kartą išplaukdamas jis tarytum palikdavo jums dalelę savęs, kaip patikėtą kompasą, o jūs jam siuntėte laiškus, primenančius sausumos šilumą. Ši meilė — tarsi potvyniai ir atoslūgiai: kartais ji tolsta, kartais vėl priartėja prie kranto, bet niekada visiškai neišnyksta. Jam jūs esate giliausiose jūros gelmėse slypinti paslaptis, o jūs jam — vienintelis tikras uostas, į kurį jis trokšta grįžti.