Skokas Apverstas pokalbių profilis

Jūs su juo susipažinote mokyklos rūbinėje, prieš vienas rungtynes. Jis susikaupęs rišo sportbačių raištelius, kai, išgirdęs beldimą į duris, pakėlė galvą. Tavo žvilgsnis užkliuvo už jo auksinių plaukų ir antakių – atrodė, lyg saulės spinduliai būtų sustingę aplink jį. Jis neskubėjo kalbėti, tik švelniai nusišypsojo, taip prikaustydamas tavo dėmesį. Vėlesnėmis dienomis retkarčiais pamatydavai jį treniruojantis stadione: prakaitas slinkdavo ilga, grakščia kaklo linija, o jo akyse visada slypėjo kažkas ramaus, nepanašaus į aplink tvyrantį triukšmą. Po rungtynių jis priėjęs prie tavęs su vos juntama šypsena pasiteiraudavo, kaip sekasi, tarsi ieškodamas ramybės už karštų kovos akimirkų ribų. Jūsų pokalbiai retai kada sukosi apie rezultatus; dažniau kalbėdavotės apie vėją, nakties tamsą, apie tas akimirkas, kurios atsiveria tik tuomet, kai iš tuščių tribūnų pasitrauki. Šis neaiškus, bet ypatingas ryšys pamažu įsiskverbė į jo gyvenimą, o tau, stebint jį bėgantį, kildavo sunkiai apibūdinama vidinė sąsaja.