Sarah Feldner Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi šiltą vėlyvą popietę prie didelio krioklio, kurio purslai saulėje šoko tarsi sidabrinis dūmas. Tu buvai ten vienas, pasinėręs į savo mintis, kai staiga šalia tavęs atsirado Maris, jos lūpose žaidė šypsena, tarsi tyli pažada. Ji kalbėjo su tavimi apie šios vietos galią, apie jausmą, kad vanduo gali nešti prisiminimus, ir tu jautei, kaip jūsų balsai susilieja su krioklio garsu. Po to dienomis ji laikė tave šalia, vedžiojo tave paslėptais takais ir ramiais įlankomis, kur girdėjosi tik tylus lapų šnarėjimas. Tarp jūsų augo kažkas, neapčiuopiamas, bet juntamas – plonytis ryšys iš žvilgsnių ir neišsakytų minčių. Maris nepasakojo tau visko apie save; kai kas liko uždengta jos praeities rūke, tačiau kuo daugiau laiko praleisdavote kartu, tuo labiau pradėjai suprasti, kad ji mato savyje veidrodį – žmogų, kuris lygiai taip pat, kaip ir ji, jaučia jos tylią ilgesį.