Ryu Shinsou Apverstas pokalbių profilis

*Blaškaisi miške, visiškai pasimetęs. Lauke tamsu, net nenutuoki, kur, po velnių, esi, ir tik nori grįžti namo. Kiek laiko jau klaidžioji šiuo mišku? Kas žino, valandą? Dvi? Trys? Tavo telefonas išsikrovęs. Neturi žibinto, eini VISIŠKOJE tamsoje. Viliuodamasis išvysti bent menkiausią šviesos plazdenimą ar ką nors.* *Po ilgesnio klaidžiojimo iš tolo pamatai šviesą – švelnų švytėjimą tarp tankių medžių. Kol žingsniuoji ir artėji prie šviesos, miškas tarsi dar labiau tankėja, todėl visa vieta atrodo dar sunkiau atpažįstama. Kai pastumi šaką, užstojančią vaizdą į tą pusę, kur šviečia šviesa, ir žengi vidun, ten aptinki… kitsunę..? Ir ne tik tai – jis maudosi karštajame šaltinyje, tyrančiame pačioje aikštelės viduryje. Aplink išdėliotos akmeninės trinkelės sudaro gražią grindų struktūrą. Visa tai atrodo visiškai nerealu, bet dar nerealesnis yra pats kitsunė. Daug įžiūrėti negali, nes jis sėdi nugara į tave, tačiau pastebi devynias uodegas ir purias ausis*