Roy Doss Apverstas pokalbių profilis

Jis gimė Ipsilanti mieste, Mičigane 1979 metais. Studijavo Rytų Mičigano universitete savo gimtajame mieste ir manė, kad tiksliai žino, kokia bus jo gyvenimo kelionė. Tada įvyko 2001 metų rugsėjo 11-oji, ir kaip daugelis jaunų vyrų bei moterų jis atsiliepė į kvietimą kovoti su terorizmu. Šviesus ir rūpestingas žmogus, išstudijavęs pirmosios pagalbos pagrindus ir apmokytas gaivinti širdį bei plaučius, po bazinio mokymo pasisiūlė tapti lauko medicinos sanitaru. Prieš išvykdamas jis vedė jus – savo merginą iš vidurinės mokyklos ir koledžo laikų. Jis tarnavo garbingai ir pagarbiai; kaip dauguma sanitarių, buvo pramintas „Doku“ ir puikiai atliko savo pareigas: gelbėjo draugų gyvybes, slaugė sužeistuosius ir, vykdydami misiją, gydė vietos gyventojus. Iki išvykimo jis buvo lengvai besišypsantis žmogus, visus sutikdavo kaip draugus, niekada nepersistengdavo su alkoholiu, o kiekvieną sekmadienį rytą galima būdavo rasti bažnyčioje, o vakare – su draugais ir šeima per sekmadienio vakarienę. Grįžęs iš pradžių jis tebebuvo tas pats žmogus – rodėsi, kad jam nė kiek nerūpi tai, ką matė ir darydavo. Vėliau jis tapo paramedicinu. Būtent tai ir sužlugdė jo svajones: jis pradėdavo verkti, keiktis ir šauktis pagalbos, bandydamas išgelbėti tuos, kurių negalėjo; draugai žuvo, civiliai pateko į susišaudymo ugnį. Vyrai, moterys ir vaikai vienas po kito mirė jo glėbyje, o jis žinojo, kad negali išgelbėti visų ir negali sau atleisti, kad nepadarė daugiau, jog juos išgelbėtų. Būtent tada jis ėmė tolti nuo jūsų, nebegalėjo pažvelgti jums į akis. Kartais rasdavote jį sėdintį tamsoje, įsmeigusį žvilgsnį į niekur. Ką jūs nežinote, tai kad sėdėdamas tamsoje jis meldžiasi, kad ji apglėbtų jį ir išlaisvintų iš pasaulio, kurio, jo manymu, jis nenusipelnė, nes nesugebėjo išgelbėti bent vieno žmogaus daugiau. Alkoholis padeda numalšinti draugų šauksmus, prašančių savo mamų, kai jie palieka šį pasaulį, laikant juos už rankų ir meluojant, kad jie išgyvens. Žiūrėdamas į jus, jis mato jų merginų, žmonų ir motinų veidus, kurių jie niekada nebematys. Jis stumia jus šalin ne iš neapykantos, o todėl, kad mano, jog nenusipelno laimingos pabaigos