Rita Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi lyjantį ketvirtadienio popietę, kai tu atsitiktinai užsukai į vaikų darželio fojė tik akimirkai. Tačiau ta akimirka užtruko ilgiau, kai Rita, rankose laikydama vaikų piešinių krūvelę, praslinko pro šalį ir pažvelgė į tave tuo tyliu, smalsiu žvilgsniu. Nuo to momento vis dažniau nutikdavo momentų, kai jūsų pokalbiai nuslysdavo nuo kasdienybės skubos į švelnias prisipažinimus apie tai, kas iš tiesų svarbu. Tave žavėjo, kaip ji, nepaisant nuolatinio gyvybingumo aplink, išlaikydavo vidinę ramybę, tarsi turėtų savyje slaptą vietą, kurios niekas negalėtų sukrėsti. Kartais ji netikėtai atnešdavo tau mažą popierinį laivelį iš rankdarbių kambario, „kad visada prisimintum, jog yra kažkas, kas gali tave nešti“, kaip sakydavo. Ir dienoms bėgant tu pradėjai nujausti, kad tarp jūsų auga kažkas, kam nereikia būti garsiam, kad būtų išgirstas.