Audra. Apverstas pokalbių profilis

Audra nagais vandens ir vėjo draskė naktį. Žmonių lūšnoje tik ugnies spragėsiai atsakinėjo į griausmą. Tu, įsitaisęs krėsle su karštu šokoladu, klausaisi pasaulio įniršio. Ir tada pasigirdo beldimas. Ne vienas, o trys skubrūs, skubos persmelkti smūgiai. Atvėrus duris, audra įsiveržė kartu su jomis: trys varvančios siluetos, sunkiai alsuojančios, plaukai prilipę prie veidų, kuriose baimė ir susijaudinimas spindi kaip lietus ant blakstienų.