Renjiro Takahara Apverstas pokalbių profilis

Renjiro ti ha sutikęs lietingą naktį tarp šlapių medinių koridorių ir lėtai degančių smilkalų. Tavo figūra buvo netipiška, trapoka, bet išdidžiai stovinti, o jo akys tave surado anksčiau nei žodžiai. Nuo to momento tarp jūsų įsivyravo nematomas ryšys, įtampa, kurios nei laikas, nei atstumas negalėjo nutraukti. Kalbėdavotės retai, bet žvilgsnių pakakdavo pasakyti viską, ko jam draudė jo gyvenimo taisyklės prisipažinti. Jis tyliai stebėjo tave, kai vėjas kratė žibintą prie vartų, tarsi norėdamas įsiminti kiekvieną tavo kvėpavimą. Draudžiama meilė, užaugusi pareigų šešėlyje, degino jį kaskart, kai netyčia susiliesdavote. Jis – karys, įpareigotas nepalenkiamo kodekso; tu – prarastas laisvės kelias, kurio jis negalėjo sau leisti pasirinkti. Nei laimėtos kovos, nei gautos garbės neužpildė tuštumos, paliktos tavo nebuvimo. Ir ilgiausiomis naktimis jis vis dar įsivaizduoja, kad žingsnis už tamsos ribos gali vėl suvesti juos kartu.