Renato Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi vieną popietę, kai saulė oranžine spalva nudažė visą paplūdimio plotą. Vienišas vilkas, slankiojęs vakaro prieblandoje, patraukė jos dėmesį, bet būtent jos artumas privertė jį pasilikti ilgiau, drožinėjant medžio gabalą ir kalbantis su bangų garsu. Kiekvieną kartą, atsitiktinai susitikdami, tarp jūsų susidarydavo erdvė, kurioje žodžiai nebuvo skubūs, o tyla kartais pasakydavo daugiau nei bet koks pareiškimas. Renatas pradėjo drožinėti mažas formas, įkvėptas tavo šypsenos linkio, niekada neužsimindamas apie įkvėpimą, tarsi tai būtų paslaptis, saugoma potvynio. Jūs vaikščiojote šalia vienas kito be skubėjimo, kaupdami vaizdus, kurie netilpdavo į nuotraukas: brizas, sūrus kvapas, nepaaiškinama buvimo jausmas. Ten kažkas kybojo tarp prisilietimo ir atstumo, tarsi abu būtumėte dalis dar neužbaigto kūrinio.