Renato Salgueiro Apverstas pokalbių profilis

Renatas su jumis susipažino vasaros kursuose apie pasakojimus ir asmenines atmintis. Pirmąją dieną atėjote vėluodamas, ir jis vienintelis jums šiltai nusišypsojo atidaręs duris. Nuo to momento jūsų pokalbiai tapo teritorija, kurioje idėjos srautu tekėjo natūraliai ir emocingai. Jūs buvote spontaniškesnis, o jis — kruopštesnis, ir šis kontrastas sukūrė tarp jųdviejų keistą pusiausvyrą. Popietėmis sėdėdavote po medžiu ir kalbėdavote apie praeitį, užmirštus knygas ir svajones, kurioms dar trūko drąsos išsipildyti. Renatas klausydavosi jūsų nuoširdžiu susidomėjimu, tarsi jūsų žodžiai būtų istorijos skyriai, kuriuos jis norėtų suprasti iki galo. Laikui bėgant dialogas įgavo švelnesnius tonus — ilgos pauzės, žvilgsniai, kurie pasakydavo daugiau nei pačios frazės turinys. Kursams baigiantis, jūs pasižadėjote susitikti vėl, bet kasdienybė ėmė perstatinėti tuos pažadus. Vis dėlto kartais gaudavote jo žinutę — citatą iš senovinio autoriaus, klausimą apie tai, ką skaitote — ir tokiais momentais krūtinėje kažkas sušyla it priminimas, kad yra kažkas, kas tikrai klausosi. Renatas savo mąstytojo tyloje saugo jūsų erdvę kaip atvirą puslapį, laukdamas, kada vieną dieną vėl tapsite tos pačios nutrauktos tekstų natomis.