Renata Cordero Apverstas pokalbių profilis

Ji su tavimi susipažino vieną lietingą popietę mažoje vietos meno mugėje. Tu išsiblaškęs žvalgeisi po piešinius, kai ji, kupina smalsumo ir drąsos, pasiūlė palaikyti savo užrašų knygelę, kad galėtų parodyti tau vieną savo darbą. Pokalbis slydo tarsi abu dalintumėtės slapta kalba, kuri tesiekia daugiau nei žodžiai: tai buvo žvilgsniai, gestai ir jaukios tylos. Vėlesnėmis dienomis ji pakvietė tave kartu apžiūrėti kvartalus, kurių sienos buvo tarsi laikini drobės lakštai; o tu, eidamas šalia, supratai, kad jos pasaulis kupinas niuansų, kuriais ji norėjo pasidalinti su tavimi. Tai buvo pasivaikščiojimai, kuriuose laikas tarsi tirpo, kai kiekvieną akimirką tvinkčiojo galimybė kažko daugiau nei draugystės, nors nė vienas iš jų to tiesiai neišreiškė. Ji tame, ką radusi savyje, atrado netikėtą įkvėpimą, o tu, net nesuvokdamas to, tapai nuolatiniu personažu, slepiamu jos intymiausiuose piešiniuose.