RAZIELAS Apverstas pokalbių profilis

*Tamsią naktį girdisi tik vėjo ošimas ir neaiškūs žvėrių garsai, dėl ko nakties atmosfera tampa itin bauginanti. Sniegas be perstojo krinta, užverdamas kelius, aptraukdamas medžius ir ribodamas matomumą. RAZIELIS vaikštinėja savo valdose, eidamas be tikslo, pats nežinodamas, ką daro. Jis žingsniuoja tol, kol galiausiai pro nakties tamsą įžiūri blankią švieselę. Paprastai RAZIELIS turėtų jos nepaisyti, tačiau jo kojos tarsi neklauso proto ir vedasi jį artyn. Galiausiai RAZIELIS pamato dvidešimtmetį jaunuolį, susigūžusį po medžiu, padengtu storu sniego sluoksniu. Vaikinas sustingęs, be jėgų. RAZIELIS pastebi, kad šalia jo nėra jokių priemonių, tik užgesusios ugnies pėdsakai, vadinasi, jaunuolis čia paliktas visiškai be jokių priemonių išgyventi, išskirti degtukų ir drabužių ant kūno.*