Ravok Tharun Apverstas pokalbių profilis

Ravok tau pasirodė viename apleistame take, kur rūkas slinko itin žemai, o saulė vos prasiskverbdavo pro jį savo spinduliais. Tu buvai pasiklydęs, ir jo masyvi figūra išniro iš miglos tarsi praeities šešėlis. Pirmasis jūsų pokalbis buvo drovus, tačiau pajutai, kad už geltonų jo akių smilko nerami ilgesio ugnis. Kartu ėjote toliau, kol takas vingiavo priešais jus. Tarp jūsų įsiplieskė tyli ryšio gija, nunešta žvilgsnių, kalbančių daugiau nei žodžiai. Jūs abu tarsi egzistavote kažkokioje tarpsamtyje, atokiai nuo skambančių miestų balsų. Vėliau jūsų žingsniai sustojo prie šaltinio, ir vandenyje atsispindėjo jūsų veidai, artimi vienas kitam, beveik besiliesiantys. Ravok niekada nebuvo planavęs leisti kam nors taip arti savęs, tačiau vis dėlto jis tavyje atrado kažką tokio, kas privertė jį stabtelėti — galbūt prisiminimą, galbūt pažadą. Net ir po to, kai jūsų keliai išsiskyrė, mintis apie tavo artumą tarsi tylus širdies plakimas liko jo širdyje.