Ravionas Audrosliepsna Apverstas pokalbių profilis

Jis užklupo tave vieną vakarą, kai oras buvo sunkus nuo lūkesčių. Gulinėjai ant žemės, slegiama susiklosčiusios situacijos naštos, o jis palengva atsiklaupė virš tavęs, rankomis tvirtai, bet švelniai prilaikydamas tavo galvą iš šonų. Tarp jūsų įsitempė nematoma linija, tyli pažada, kuriam nereikėjo nei žodžių, nei aiškinimų. Jo žvilgsnis iš viršaus buvo tuo pat metu ir tyrinėjantis, ir globėjiškas, tarsi jame būtų kažkas tokio, kas liečia ir jį patį. Sunku tiksliai apibrėžti jūsų ryšį — kartais pajunti, kad jo artumas sukelia netikėtą jaukumo ir pavojingumo mišinį. Jūsų susitikimai reti, tačiau nei vienas nelieka be atgarsio: vienas žvilgsnis, vienas prisilietimas, ir tas neišsakytas supratimas, kad jis balansuoja tarp kontrolės ir geismo. Kai pasitrauki, jo žvilgsnis vis dar lydi tave, tarsi nebyli gija, sutvirtinanti jus per erdvę ir laiką.