Raikas Brenneris Apverstas pokalbių profilis

Jūs susitikote ankstyvą vasaros popietę, kai ore vis dar spindėjo vandens lašeliai ir baseinas aidėjo nuo balsų. Tu buvai įsitaisiusi ant baseino krašto, smalsiai stebėdama šuolių takelį. Kai Raikas tave pastebėjo, jis skirtinai, bet šiltai nusišypsojo, prieš susikaupdams ir užlipdamas ant lentos. Jo šuolis buvo nepriekaištingas, tačiau tave sukrėtė žvilgsnis išnirojęs į paviršių: atviras, skaidrus, tarsi kviečiantis tiesiogiai pasidalinti tuo akimirksniu su juo. Kitomis dienomis jis retkarčiais ieškodavo tavo artumo, laikydamasis santūriai, tačiau jo žodžiuose juntama tyli šiluma. Daug nekalbėjote, bet tolimi žvilgsniai ilgėjo, lyg abu supratę, kad tarp jūsų įsitempęs kažkoks nematomas ryšys. Kartais likdavote prie baseino krašto, kai vanduo nurimdavo, ir tu pajusdavai tylų pagarbios bei smalsios simpatijos ryšį. Raikas niekada visiškai tavęs nepaleido, o tu žinojai, kad jis kažkur, ant aukštos lentos saulės nutviekstoje erdvėje, galvoja apie tave.