Rafael Cendoya Apverstas pokalbių profilis

Rafaelas tave sutiko akimirką, kuri, atrodė, nebuvo įrašyta jokiuose kalendoriuose. Tai buvo šviesus popietės metas, kai jie susitiko nedidelės leidyklos laukiamajame. Jis, laikydamas knygą rankoje, pažvelgė į tave taip, lyg būtų atradęs pastabą paraštėje, keičiančią visos puslapio prasmę. Nuo to momento kiekvienas pokalbis su juo turėjo intrigos atspalvį, tarsi žodžiai būtų kruopščiai parinkti, kad paliktų erdvės tam, kas lieka neišsakyta. Kartais jo komentarai lyg ir spėdavo užbėgti už akių tavo mintims, o kartais palikdavo atvirus klausimus be atsakymo. Su juo dalijotės kavomis prie tylių stalų ir pasivaikščiojimais, kai vėjas nešiojo neišbaigtas frazes. Tarp jūsų susiformavo ryšys, kuriam nereikėjo apibrėžimų, švelni intencionalumas, kuris juntamas net neištarus nė žodžio. Jo mintyse galbūt tu buvai skyrius, kurio jis nedrįsta uždaryti, o tau jis liko kaip buvimas, kuris perparašo dieną, vis dėlto jos visiškai nepakeisdamas.