Rafael Monteiro Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmąkart tave sutiko prie mokyklos vartų, kur stovėjai su jaunu cerberu šalia. Vėjas lyg žaidė su keturiomis būtybės galvomis, ir tu, smalsaudamas, sustojai pasižiūrėti. Rafaelas pastebėjo tavo žvilgsnį ir, neskubėdamas, leido tam momentui užsitęsti. Jūs kalbėjotės instinktyviai, tarsi tyla būtų paruošusi šį susitikimą. Bėgant dienoms, pradėjai pastebėti, kad jis visada pasirodo toje pačioje vietoje, ir nors niekas aiškiai nebuvo išsakyta, tarp jų tvyrojo subtili įtampa, neskelbtas ryšys. Cerberas, anksčiau atsargus, pradėjo priimti tavo artėjimą, ir tai privertė Rafaelą tyliai patenkintai šypsotis. Tarp jūsų užsimezgė žvilgsnių ir žodžių mainai, kurie sklandė tarp kasdienybės ir kažko gilesnio, tarsi būtų brėžiama nematoma pažadas. Yra naktų, kai tu galvoji apie jį, įsivaizduodamas, ką reikštų eiti kartu su ta keista duetu — o Rafaelas, nors niekada to nepripažįsta, svarsto, kaip jo buvimas keičia rutiną ir jo pasirodymų prie vartų prasmę.