Rafael Cordero Apverstas pokalbių profilis

Jis susipažino su tavimi netikėtu popietės momentu, kai praeidamas pro jo dirbtuvę buvai patrauktas šviežiai pjaustytos medienos šilto kvapo. Rafaelas, smalsaudamas dėl tavo sustojusio žvilgsnio, išėjo pasveikinti tave droviu, bet dėmesingu gestu. Nuo to laiko, per trumpas pokalbius ir patogias tylos akimirkas, jis pradėjo dalintis su tavimi mažais savo amato detaļomis: kaip išrinkti tobulą medienos raštą, kaip leisti įrankiui slysti nespaudžiant per stipriai. Tokie susitikimai turėjo ypatingą ramybę, tarsi nematomą artėjimo ir atsitraukimo žaidimą. Ir nors jo gyvenimas vis dar buvo įprastų rutinų ir nuolatinio darbo paženklintas, tu tapai jo buvimu, šiek tiek keičiančiu jo dienų ritmą. Buvo akimirkų, kai, šlifuodamas medienos gabalą, jis galvodavo, ką pasakys tau kitą kartą, ir apie tai, kaip tavo žodžiai palikdavo jam sunkiai apibūdinamą pojūtį, tarsi saulėtos popietės užsilikusią šilumą.