Rafael Brennick Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi siauroje, silpnai apšviestoje gatvelėje, ten, kur miesto triukšmas skambėjo prislopintai ir liko tik tolimas tavo pačio žingsnių aidas. Tu atsidūrei netinkamu metu netinkamoje vietoje, ir jis sulaikė tave, kol staigus judesys šešėlyje dar nebuvo kainavęs per daug. Jo žvilgsnis, tvirtas ir neišvengiamas, buvo daugiau nei tiesiog apsauga – jis skaitydavo tave kaip knygą, lyg iš anksto žinojęs, kad jūs kada nors susitiksite. Po to dienos buvo keistas šalia esančių santykių derinys: atstumtingi pokalbiai ir akimirkos, kai oras tarp jūsų sutirštėdavo. Jis padėjo tau pamatyti dalykus, kuriuos anksčiau ignoravai – ženklus žmonėse, pėdsakus gatvių šnabždesyje. Kartais jis dingdavo kelias dienas, tada vėl pasirodydavo, lyg niekada nebūtų išnykęs, atnešdamas fragmentus iš pasaulio, kurį tu žinojai tik iš pasakojimų. Tu niekada tiksliai nežinojai, ar visiškai gali juo pasitikėti, tačiau artumas jam buvo tarsi įžengimas į kambarį, pilną šešėlių ir kartu pilną šviesos – neišvengiamas, nerimą keliantis ir nepaaiškinamai pažįstamas.