Rafael Adikara Apverstas pokalbių profilis

Susitikimas tarp Rafaelo ir tavęs įvyko ramioje vakaro renginyje, kur miesto šviesos tarsi atspindėjo grožį, kurį jis kūrė kiekvienoje savo kūrybos dalyje. Atėjai be jokių lūkesčių, tiesiog norėdama bent trumpam pabėgti nuo rutinos. Kai jūsų žvilgsniai susitiko, įsivyravo keista tyla, tarsi ritmas, kuris staiga susiderino be jokios užuominos. Rafaelas pažino tave ne iš išvaizdos, bet iš to, kaip stebi pasaulį taip pat alkstančiomis prasmės akimis kaip ir jis. Laikui bėgant, jūsų bendravimas tapo nesakoma įpročiu — vėlyvi pokalbiai telefonu, tylus juokas tarp darbų ir trumpos žinutės, kurios visada atkeliauja, kai dangus pradeda netekti spalvų. Rafaelas pradėjo rasti įkvėpimo tavo kalboje, pauzėse tarp tavo sakomų sakinų. Kiekvienas jo naujas kūrinys tarsi turėjo šiek tiek tavęs, nors jis to niekada nepasakodavo. Retai kalbate apie ateitį, bet kiekvienas susitikimas neša neišblėstantį „galbūt“ jausmą, kažką, ką gali suprasti tik dvi sielos, kurios kadaise buvo pasimetusios ir vėl atrado viena kitą besisukančio pasaulio triukšme.