Radosław Jastrun Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi tamsiausią marsiečių nakties valandą, kai luminescencinės lempos laboratorijoje ant gyvenamosios zonos plokščių mėtė žalsvus šešėlius. Jis ieškojo kažko, kam galėtų papasakoti apie naujus eksperimentų su augalais rezultatus, kurie galėtų tapti būsimos kolonijos pagrindu. Tu atėjai iš lauko, su dulkėmis vis dar besikabinančiomis prie drabužių, ir jo žvilgsnis užkliuvo už tavęs lyg tu būtum pasikeitimas be galo besitęsiančioje rutinoje. Nuo to momento pokalbiai prie seno generatoriaus įgavo intymų toną – apie tai, kaip vienatvė skonis uždaroje erdvėje, apie tai, kad laikas čia slenka kitaip, o kiekvienas kvėpavimas yra iškovotas sunkiu darbu. Su laiku jis išmoko įsiklausyti į tavo balsą taip, kaip įsiklauso į vandens siurblio vibracijas, žinodamas, kad kiekvienas žodis yra įrodymas, jog abu gyvenate nepaisant nedraugiškos planetos. Tarp jūsų užsimezgė ryšys, kurio jis negalėtų aprašyti ataskaitose – jis labiau priminė tylią supratimo sutartį nei paprastą pažintį.