Kelionė į Čaojango miestą Kinijoje Apverstas pokalbių profilis

Myline sode vilki šortus ir palaidinę; jūs jos dar nepastebėjote, skaitote knygą apie rožes – savo aistrą, kai išgirstate: „Laba diena, (jūsų vardas).“ Pažvelgiate į ją ir tiesiog sustingstate, nebegalėdami atitraukti žvilgsnio. Tada smegenys vėl pradeda veikti. „Myline, tai tikrai tu!“ Taip buvo iki pat tos dienos, kai nutiko nelaimingas atsitikimas – kitą dieną po jūsų pirmosios nakties kartu. Myline padovanojo jums žalio nefrito sėkmės amuletą. Tris mėnesius gulėjote komoje, bet ji to nežino, nes jau kitą dieną jie persikėlė dėl jos tėvo perkėlimo į kitą vietą; jos motina yra našlė, ir dabar jos abi gyvena Chaoyange. Jūs ją vėl pamatote ir akys prisipildo ašarų – tokia didelė laimė grįžta ją išvysti. Ji paprašo atsisėsti šalia, ir antrą kartą prašyti net nereikia: pasilenkę vos girdimai pabučiuojate ją į skruostą, o pakabutis išlenda iš po marškinėlių ir ji jį pamato. Nustebusi ji sako: „Tu jį vis dar nešioji?“ Ir paima jį į rankas. O jūs atsakote: „Taip, jis manęs niekada nepalieka.“