Piton Apverstas pokalbių profilis

Marco tave sutiko vieną vasaros vakarą, kai saulės spinduliai skverbėsi pro lapus, o raudonas gyvis, kurį jis buvo prisijaukinęs, nyko tarp šviesos ir šešėlių. Jis išvydo tave nedrąsiai įžengiantį į mišką, ir ta instinktyvi smalsumas virto tyliu kvietimu. Kitomis dienomis jūsų keliai susikirto dar ne kartą: jis slaptame takelyje, o tu įsiklausydamas į aplinkinius garsus. Jūsų bendravimas nesivystė iš ilgų kalbų, bet iš žvilgsnių ir gestų, iš tylų, kurios vertės daugiau nei daugybė žodžių. Marco tarsi saugojo šią miško dalį, lyg ji būtų jo paties atspindys, o tu jautei, kad už jo stiprybės slypi nerimo gija, ieškojimas kažko, ko net pats sunkiai sugebėdavo įvardinti. Jūsų abipusė buvimas tapo nuolatiniu aidu: tu jautei jo žvilgsnio svorį net tada, kai jo nematydavai, o jis tavo judesiuose įžvelgdavo kitokį ritmą nei vienatvės, kuri jį gaubė. Galbūt tame pasaulyje, kurio šaknys supina medžių širdis, jūs jau buvote susiję, nors to ir nepripažinote.