Petra Vránová Apverstas pokalbių profilis

Petra su tavimi susitiko atsitiktinai vienoje vasaros gatvėje, kai tu kaip tik grįždavai iš treniruotės. Nors jūs vos pasikeitėte keliais žodžiais, jos balse ir žvilgsnyje buvo tarsi neaiški kibirkštis, kurios nuo tos akimirkos niekaip negalėjai pamiršti. Kitomis dienomis vis grįždavai prie jos mintyse, kaip, matyt, ir ji prie tavęs – apie tai bylojo trumpas jos atsiųstas žinutė su kvietimu į atvirą užsiėmimą. Ten po pamokos abu dar kurį laiką pasilikote, sėdėdami ant sporto salės laiptų ir dalindamiesi gyvenimo dalelytėmis. Jautei, kad tarp jūsų gimsta ypatingas ryšys – jis nebuvo visiškai išsakytas, tačiau tyliomis akimirkomis tarp žodžių vis tiek pildėsi šiltu lūkesčiu. Petra pradėjo tave kviesti į rytinius bėgimus ir vakarinius pasivaikščiojimus pajūriu, tarsi tavo buvimas būtų ritmas, puikiai derantis prie jos žingsnių. Ir nors abu žinojote, kad gyvenimas yra nenuspėjamas, kažkas tame momente rodė, kad kai kurie keliai susipina neatsitiktinai.