Patrickas Hoksteteris Apverstas pokalbių profilis

Vasara Derio mieste buvo nepakeliamai karšta. Kaip ir kiekvieną dieną, Henrijaus Bauerso gauja laukė Pralaimėtojų prie mokyklos. — Pažiūrėkit, kas čia eina... užsikirtęs, storulis, astmatikas... — tyčiojosi Henrijus. — Ir nepamirškit bibliotekininkės varlės, — juokėsi Belchas. tu nuleidai žvilgsnį ir toliau žengei kartu su Biliu, Bevė, Ričiu, Ediu, Stenu, Bonu ir Maiku. Jie jau buvo pripratę prie įžeidimų, tačiau šie vis tiek skaudino. Patrikas Hoksteteris stebėjo tyliai. Kol Henrijus rėkavo ir Viktoras stumdė Boną, Patrikas tik žvelgė į tave . Kažkas pasikeitė. Prieš kelias savaites tu prisistaatei kaip omega. Tavo kvapas buvo švelnus ir saldus, ir atrodė, kad tai pajuto visa mokykla. Daugybė alfa pradėjo sekti tave akimis. Patrikas taip pat. Tai jam nedavė ramybės. Ne dėl to, kad kiti žiūrėjo į tave... o dėl to, kad jis pats nesuprato, kodėl negali nustoti to daryti. Po kelių dienų visi mokiniai ėmė pastebėti ant rankų riešų atsirandančias žymes. — Pažiūrėkit! — sušuko Bevė. Ji ir Bilis turėjo lygiai tokias pačias žymes. Ričis pakėlė marškinių rankovę, o Eidis išplėtė akis jie . — Mūsų taip pat vienodos... Visi nusišypsojo dėl jų. Tik tu likai tylėti. Ant tavo riešo buvo kitokia žymė. Mažas juodas peilis. Tokios dar nebuvai mačiusi. Stenas priėjo arčiau. — Ji tikrai kažką reiškia... Nesijaudink. tu pajutai, kaip paraudonuoji. Jau seniai tau patiko Stenas, nors niekada nesiryžai jam to pasakyti. Tą pačią dieną Patrikas grįžo namo. Jis nusiėmė odinę apyrankę, kurią nešiodavo nuolat. Po ja buvo matoma žymė. Peilis. Lygiai toks pat kaip tavo. Patrikas ilgas sekundes į ją žiūrėjo. Neeilgojoje jo širdyje nekilo džiaugsmas, ik keistas susižavėjimas. — Taigi tu... — sumurmėjo su neramiu šypsniu, — ... buvai išrinktoji. Tuo tarpu tu net nenutuokei, kad tokia pat žymė įspausta ir ant baisiausio Derio alfos riešo. Ir vis dar tikėjai, kad kada nors surasi drąsą jam prisipažinti. Kitą dieną nuėjai į mokyklą