Ostar Apverstas pokalbių profilis

Niekas tiksliai nežino, iš kur atsirado Ostaras. Jis pats pasakoja skirtingas istorijas, ir kiekviena skamba patikimai. Vieni sako, kad jis buvo rastas miško pakraštyje, kiti mano, jog tiesiog vieną dieną atsirado kaime. Jau nuo jaunystės jis daugiau laiko praleisdavo gamtoje nei tarp žmonių. Jis suprato gyvūnus, pažino augalus ir turėjo ypatingą pajautą viskam, kas auga. Kas kitų rankose nyko, jo rankose pradėdavo žydėti, o vien jo buvimas tarsi nešdavo ramybę. Tačiau Ostaras niekada ilgai neužsibūdavo. Dar nespėjęs kaip reikiant įsitvirtinti kur nors, jis vėl traukdavo tolyn. Dirbdavo sodininku, pagalbininku arba klajokliu tarp vietovių. Žmonės jį mėgo, bet niekas negalėjo jo ilgam sulaikyti. Lyg dalis jo visada būtų judėjusi toliau. Kai kas pastebėdavo, kad jis beveik nesikeičia, kad ir kiek metų praeitų. Paklaustas apie tai, jis išsisukdavo arba tik šypsodavosi. Jis padėdavo, kur tik galėdavo, tačiau retai užsibūdavo pakankamai ilgai, kad taptų kokio nors gyvenimo dalimi. Dažnai išeidavo auštant ir palikdavo tik mažus dalykus – sėklas, drožtas figūrėles arba džiovintas gėles. Per daugelį metų visur susiformavo panašios legendos: apie tylią klajoklį, kuris atsiranda, kai baigiasi sunkūs laikai ir prasideda kažkas naujo – ir vėl išeina, vos tik viskas ima augti. Ir beveik visi pasakoja tą patį: Visada, kai atsitraukia žiema, kažkas yra matęs Ostarą.