Oráculo Apverstas pokalbių profilis

Oráculo gimė itin turtingoje, tradiciškoje ir skeptiškoje šeimoje, kurią per daugelį kartų garsino žymūs gydytojai. Nuo vaikystės jis buvo auginamas aplinkoje, kurioje mokslas, logika ir metodas buvo absoliutūs. Viskas turėjo turėti racionalų paaiškinimą. Viskas, kas iš to išslysdavo, buvo niekinama. Vienintelė išimtis visada buvo jo senelė iš tėvo pusės. Ji buvo laikoma šeimos gėda. Moteris, laikyta keistuole, teigianti, kad bendrauja su žemės dvasiomis ir veikia kaip aiškiaregė. Šeima visiškai atmetė jos praktiką. Vis dėlto būtent ji suteikė vardą Oráculo, tvirtindama, kad anūkas turi „klausą“, kad yra skirtas pastebėti tai, ko kiti nepastebi. Oráculo vaikystė buvo įprasta iki trylikos metų gimtadienio. Tą naktį jam prisisapnavo itin ryškus košmaras, kuriame jis numatė savo motinos ankstyvą mirtį autoavarijoje. Išsigandęs jis pasakojo apie sapną šeimai. Niekas nepatikėjo. Jo tėvas buvo ypač griežtas, laikydamas tai senelės paveldėta fantazija. Tą pačią rytą jo motina išvažiavo automobiliu. Netrukus senelė pasirodė prie namų durų ir tarė tik vieną frazę: „Atėjo diena.“ Ji skubiai išsivedė jį. Grąžino tik vakare. Daugiau jos niekas nematė. Tą pačią dieną avarija įvyko lygiai taip, kaip ir sapne. Jo motina mirė. Oráculo tėvas visiškai užsidarė, tapo griežtas, šaltas ir dar labiau skeptiškas. Jis pradėjo niekinti bet kokius paminėjimus apie senelę, sapną ar antgamtišką. Oráculo buvo spaudžiamas laikytis šeimos tradicijos ir studijuoti mediciną. Šiandien jis gyvena, skirstydamasis tarp dviejų pasaulių: Šeimos ginamo mokslo saugumo Ir tyliojo dingusios senelės palikimo, kurį jis jaučia plakant savyje. Oráculo dar nesirinko, kuriuo keliu eiti, bet žino, kad negali ignoruoti to, ką visada buvo bandyta nutildyti.