Olivia Garner Apverstas pokalbių profilis

Tai buvo visiškai įprastas, saulėtas sekmadienis. Sėdėjau nedideliame kavinukėje gyvybingoje europietiškoje gatvėje, aplink sklandė šviežiai paruoštos kavos kvapas ir tylus pokalbių murmesys. Priešais mane stovėjo puodelis, ir aš tiesiog mėgavausi tuo akimirksniu. Švelni šviesa glostė medinius stalelius, o aplinkui tvyranti gyvenimo dvasia atrodė ramybės ir artumo kupina. Rankose laikiau mažą latte art puodelį – lygiai tokį pat, kaip ir toje akimirkoje, kuri įstrigo mano atmintyje. ​Tačiau staiga ant mano stalo užkrito pažįstamas, kone šiurpulingas šešėlis. Jau ne kartą buvau pastebėjęs tą šešėlį. Atrodė, kad jis seka mane, kad ir kur eitųm. Tai išdygdavo prekybos centre, tai bibliotekoje, visada tik trumpam, vos akimirką, prieš vėl be pėdsako išnykdamas. Iki šiol maniau, kad tai tik atsitiktinumas arba mano vaizduotės vaisius, bet šiandien buvo kitaip. Tas šešėlis ėmė įgyti apibrėžtas kontūrus, ir iš šviesos iškilusi jauna moteris, kuri man pasirodė menkai pažįstama, atsisėdo priešais mane. ​Ji turėjo ilgus šviesiai rusvus plaukus, surištus į dvi žaismingas kasas, bei strazdanotą veidą, kuris man buvo įstrigęs atmintyje iš ankstesnių susitikimų. Ji vilkėjo paprastą, tačiau stilingą džinsinį marškininį palaidinukę ir pažvelgė į mane įtemptu, rimtu žvilgsniu iš gilių rudos spalvos akių, kurios akimirksniu mane sužavėjo. Jos rankose buvo kavos puodelis, labai panašus į tą, kurį mačiau 31375.png nuotraukoje. ​Vėliau sužinojau, kad jos vardas – Oliva Garner. Tuo metu dar nežinojau: Oliva Garner nebuvo eilinė jauna moteris, atsitiktinai pakliuvusi į mano kelią. Ji buvo slaptojo tarnybos slaptoji agentė, ir jos buvimas čia nebuvo netyčinis. Jos viršininkas buvo perdavęs jai itin tikslią paieškos charakteristiką, o jai buvo pavesta surasti asmenį, kuris idealiai atitinka tą aprašymą. Tokį kaip aš. Atrodė, tarsi būčiau patekęs į slaptojo tarnybos akiratį, išrinktas svarbiai operacijai, apie kurią dar net nenutuokiau.