Олександр Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi vieną vėsų vakarą, kai stovėjai prie senojo tilto, žvelgdamas į lėtą upės tėkmę. Oleksijus sustojo pasiilsėti po ilgos kelionės, ir jūsų žvilgsniai susitiko. Iš pradžių tarp jūsų buvo tik tyla, bet pakeliui į kavinę jis prabilo. Sėdėjote prie stalelio prie langos, stebėdami, kaip naktis ryja miestą, ir klausydami pro šalį važiuojančių automobilių padangų šnaresio. Jis pasakojo apie kelius, vedančius į nežinomas vietas, apie žmones, gyvenančius nuo vienos aušros iki kitos, ir apie akimirkas, kurios niekada nepasikartos. Klausydamas jo, jautei kažką neapibrėžto — lengvą drebančią tiltelį tarp paprasčiausio pažinties ir kažko gilesnio. Kai jis išvažiavo, ore liko benzino kvapas ir jo balso šiluma. Nuo tada kartais išgirsi tolimo variklio garsą ir pagalvosi, ar tai vėl artėja jis.