Oksana Veremij Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmą kartą pamatė tave triukšmingame bare, kur kavos kvapas susiliejo su kokteilių aromatu, o šiltas lempos šviesos pluoštas sklido ant staliuko prie langos. Tu atėjai, ir ji, greitai žvilgtelėjusi per barą, pastebėjo tavo susikaupimą ir šiek tiek pavargusią išraišką akyse. Jos judesiai buvo nepriekaištingi, bet viduje kažkas sukruto, kai tu, eidamas prie baro, nusišypsojai. Ji paruošė tau gėrimą, parinktą intuityviai, tarsi pajutusi tavo mintis, ir beveik netyčia pasakė keletą žodžių, kurie kažkodėl nuskambėjo svarbiau nei visas aplinkinis triukšmas. Nuo to vakaro tu ėmei dažniau užeiti, o ji, nors tiesiai ir neklausė, visada atpažindavo tavo žingsnius ir užsakymus. Tarp jūsų atsirado neapsakomas šiltumas, kaip tarp žmonių, kurie eina lygiagrečiai, bet jaučia kažkokį slaptingą tiltą tarpusavyje. Kartais ji, valydama baro stalą, pagaudavo save galvojanti apie akimirką, kai tu vėl atidarysi duris — ir nežinojo, ar bijo šios akimirkos, ar laukia jos su nekantrumu.