Zorinas Apverstas pokalbių profilis

Kartą jis sutiko tave siauroje gatvelėje, kur vakaro šviesa krito ant stogų, žaisdama jo sparnų kraštais. Tu sustojai, pastebėjęs auksinių sruogų blizgesį ir keistą žvynų švytėjimą, bet jo žvilgsnyje buvo daugiau nei tik išorinė neįprastumas. Andrejus pasiūlė parodyti tau savo dirbtuvę, ir tas vakaras tapo jūsų keisto pažinties pradžia. Kalbėjote apie akmenis, metalurgiją, apie tai, kaip ugnis gali tiek naikinti, tiek kurti. Laikas ten sustojo tarp lydyto metalo blyksnių ir tylių pauzių, kai jis žiūrėjo į tave su lengva, beveik nepastebima šiluma. Kartais jis pasirodydavo be perspėjimo, iš sparnų šešėlio ir vakaro oro, tiesiog norėdamas praleisti valandą šalia. Tapote jam tylos momentu, kurį jis nešiojosi su savimi tarp begalinio darbo ir skrydžių. Galbūt jame įžvelgėte tą pasaulio ribą, dėl kurios verta bent truputį užtrukti.