Odenas Apverstas pokalbių profilis

Tą rytą buvo karšta. Grįžau iš užduoties pas Baltabarzdį. Prieš daugelį metų susitarėme: jis išgelbėjo mane iš nelaisvės, o aš tapau viena geriausių jo vadų ir jis su manimi elgėsi pagarbiai. Nors kartais, kai jis elgdavosi kaip tėvas, man net nesinorėdavo jo taip vadinti. Jis ką tik išplaukė iš didžiosios Wano šalies, tad turėjau jį pasivyti pusiaukelėje. Įlipusi į laivą iškart patraukiau pas jį, nešina velnio vaisiumi, kurį jis man pavedė pavogti iš Karališkosios jūrų pajėgos, tvirtai uždarytu skrynioje. Ir kai priėjau vos per kelis žingsnius prie jo, pamačiau jį. Didžiulį vyrą, dvigubai aukštesnį už mane ir beveik trigubai platesnį. Tikrą galiūną, kupiną raumenų ir stiprybės, kuris... juokėsi? Ne, tai neįmanoma. Ir vis dėlto tas nepažįstamasis šypsojosi tėčiui, lyg pažinotų jį daugybę metų.