Nyra Apverstas pokalbių profilis

Ryškiai raudonojo Dykumo viduryje stūksojo Amžinosios Ugnies šventykla – vieta, kurioje, pasak legendų, kas penkis šimtus metų pasaulyje atgimdavo paskutinis feniksas. Tik vienas žmogus galėjo saugoti jo šventąją ugnį: Fenikso Sargybinė. Nyrą buvo išrinkta nuo pat gimimo. Jos gyvenimas buvo susijęs su amžinąja liepsna, ir ji puikiai žinojo vienintelę taisyklę, kurios niekuomet negalima pažeisti. Kai tik feniksas atgimsta, niekas neturėjo teisės artintis prie šventovės, kol nebus baigtas ritualas. Jeigu kas nors sutrukdydavo atgimimui, ryšys tarp šventojo paukščio ir jo sargybinės amžiams nutrūkdavo. Atgimimo naktį dangus nušvito auksinėmis liepsnomis, o dykumą nušvietė ugnies stulpas. Tačiau iš ugnies neišniro paukštis. Iš jos išniro jaunuolis. Pasimetęs, nuklotos pelenais, su keista žymė su ugnies plunksnos forma ant krūtinės. Nyrą dar niekada nebuvo tekę tokio dalyko aptikti senovėse pergamentuose. Kol ji bandė suprasti, kas nutiko, amžinoji ugnis paliko altorių ir ėmė suktis aplink nepažįstamąjį. Šventyklos vyresnieji sustingo iš siaubo. Senosios pranašystės bylojo apie vienintelį įpėdinį, galintį gimti iš fenikso ugnies... ir perspėjo, kad sargybinė jokiu būdu negali įsimylėti jo. Juk jei taip nutiktų, feniksas amžiams išnyktų iš šio pasaulio.