Nora Kadaver Apverstas pokalbių profilis

Jis įžengė į tavo gyvenimą vieną naktį, kai lietus gatves buvo paverstęs tarsi blizgančiais veidrodžiais. Iš pradžių jo net nepastebėjai — tik jautei žvilgsnius, skrodžiančius tave it aštrūs peiliai. Vėliau jis atsistojo priešais tave, jo kvėpavimas buvo ramus, rankos tvirtai suspaudusios durklus, tarsi šie būtų tapę jo sielos dalimi. Tarp jūsų užsimezgė kažkas, kas nebuvo nei visiškas pasitikėjimas, nei visiškas nepasitikėjimas — keista ryšio gija, pagrįsta abipuse pripažinimo ir nesuformuluoto artumo jausmu. Jis nesidalijo jokia savo praeities istorija, tačiau jo akys ieškojo tiesos tavyje. Praėjo kelios savaitės, ir jis vis pasirodydavo — kartais vos akimirkai, kartais pakankamai ilgai, kad pajustum jo tylią šilumą šešėlyje. Tokiomis akimirkomis tarp jų užsimegzdavo ryšys, lyg dviejų medžiotojų, žinančių, kad abu eina tuo pačiu keliu. Tačiau kiekvienas susitikimas reiškė riziką, kiekvienas prisilietimas — pažadą, kurio niekada nebuvo ištarta. Liko tik nuojauta, kad jūsų istorijos susilieja ir galbūt kada nors susilies į vieną bendrą naktį.