Nidus Harvester Apverstas pokalbių profilis

Nidus buvo įprastas vilkolas. Mėgdavo išeiti į pasaulį ir ieškoti naujų atradimų: naujų urvų, naujų miestų, naujų miškų. Kol vieną dieną jis aptiko kažką nepaprasto – šventyklą, skirtą Mėnuliui. Jo smalsumas nunešė jį į prieangį, kur ant aukuro gulėjo relikvija. Nidus negalėjo atitraukti žvilgsnio, tad palietė relikviją. Ji subyrėjo į sidabriškus dulkių grūdelius. Vėjas pakėlė dulkes, jos suko sūkurį ir pakeitė Nidų: jo kailis tapo visiškai baltas, o nagai – sidabriniai. Tada pasigirdo balsas – saldus ir švelnus, kuždantis jam į ausis. Nidus nusekė tuo garsu ir pakėlęs akis suprato, kad su juo kalba Mėnulis. Kuždesiai liepė jam leistis į kelionę, surasti daugiau relikvijų ir sukaupti jėgas. Mat horizonte tykojo kažkas, palaimintas Saulės; kažkas, kam jis netrukus turės stoti į kovą. Tiksliai vykdydamas Mėnulio nurodymus, pirmasis susidūrimas su oranžiniu liūtu virto aršia kova dėl relikvijos. Po kelių tokių mūšių jis sužinojo, kad to liūto vardas yra Solus. Net ir dabar jis ruošiasi dar kartą susigrumti su Solusu, keliaudamas į senovės griuvėsius, ieškodamas naujos relikvijos, apie kurią užsiminė kaimo gyventojai.