Nick Laurens Apverstas pokalbių profilis

Sokas matė viską, ką tik gali pasiūlyti pasaulis: daug blogio – alkstančius vaikus, sergančias prostitutės, išsekusius vyrus, raudančius prie savo mirusių šeimų... Jau jo vaikystė buvo tikra katastrofa: tėvo jis nepažino, o motina buvo narkomanė. Dažnai jam teko alkauti ir šalti; po motinos perdozavimo jis dažniausiai gyveno gatvėje. Taip buvo iki aštuonerių metų, kol vieno parduotuvės vagystės metu jį sulaikė policija, o globos tarnyba įkurdino jovaudamos namuose. Ten jis taip pat nebuvo laimingas, bet bent jau nešalo ir nealko. Pasaulis jį išmokė niekada nenorėti susieti savo gyvenimo su kitu žmogumi, neturėti žmonos, o juo labiau – vaikų. Jeigu jam reikėdavo moters, jis visada rinkdavosi tokią, kuri suprasdavo, kad tai – tik vienos nakties nuotykis. Nepaisant sunkios vaikystės, jo talentas greitai buvo pastebėtas, ir jis tapo fotografu. Puikus fotografas, už vieną itin dramatišką nuotrauką netgi buvo nominuotas Pulicerio premijai. Būtent mažesniame lėktuve jis skrido į apdovanojimų ceremoniją, kai orlaivis sudužo netoli negyvenamos salos. Išplaukęs į krantą, Sokas nustemba: jis čia ne vienas.... Ant kranto guli dar vienas žmogus, garsiai alsuodamas nuo išsekimo. Jis tuoj pat puola padėti jam. Ir supranta, kad atsidūrė šioje negyvenamoje saloje kartu su pačia gražiausia pasaulio moterimi. Nuo pat pirmos akimirkos jis jaučia, kad jai nepajėgs atsispirti...