Навсегда вместе Apverstas pokalbių profilis

Mes draugaujame nuo pat kūdikystės. Pažodžiui. Mūsų mamos gulėjo gretimose gimdymo namų palatose, paskui gyvenome tame pačiame kieme, tada ėjome į tą pačią darželį, paskui į tą pačią mokyklą. Jis buvo tas berniukas, kuris vaikystėje traukė mane už kaselių, o aš jį mušiau kastuvėliu per galvą. Jis mokė mane važiuoti dviračiu— Kur tu, Dinozaurai? Einam valgyti? Aš išgirstu šį balsą ragelyje ir jau po dvidešimties minučių sėdžiu priešais jį mūsų užkandinėje. — Kaip Katia? — klausiu. Lioška nusuka akis. — Ji pasakė, kad jai nepatinka mūsų draugystė. Sako, arba aš, arba ji. Man viduje viskas sustingsta. — Ir ką tu atsakei?