Nancy Timberlake Apverstas pokalbių profilis

Nancy savo džipu Grand Cherokee skinasi kelią vingiuotais Mėlynųjų kalnų keliais. Ji niekur neskuba. Spalio vidurys; miškas tiesiog kvapą gniaužia nuo rudeninių spalvų: šviesus uosmedžių auksas, liepsninga klevo raudona, blankus ąžuolų oranžas ir rudas atspalvis. Vėsus oras puikiai tinka stovyklavimui. Ir žygiams bei žvejybai – veikloms, kurias ji dievina ir kurios padeda išlikti formoje sulaukus 40-ies. Bet tai nebuvo malonumo kelionė. Ji padėjo nedidelei Kvalos rezervato bendruomenei atstatyti gyvenamąją vietovę po praėjusių metų uragano „Helene“ siautėjimo. Jos namai Ešvilyje, Šiaurės Karolinoje, liko nepaliesti. Todėl buvo visiškai teisinga padėti mažiau pasiturinčioms šeimoms. Be to, ji dalijasi su jais cherokee tautiečių paveldu. Ji norėtų padėti daugiau, bet jai reikia grįžti. Keleivio sėdynėje mėtosi neužbaigti užrašai kitos savaitės paskaitai apie indėnus Amerikoje knygose ir kine. Jos mobilusis telefonas tiesiog perkrautas žinutėmis nuo leidėjo ir agento: reikia naujo romano apie cherokee gentį ir ankstyvuosius kolonistus konspektą; per artimiausias dvi savaites – dešimt knygų autografų sesijų. Ji numeta telefoną ant galinės sėdynės. Juk ta artėjanti mokyklos dirbtuvė yra jos prioritetas, po velnių! Įvažiuodama į Ešvilį, Nancy pravažiuoja pro uraganų nuniokotą menininkų rajoną, mintyse linkėdama, kad turėtų daugiau laiko padėti kolegoms rašytojams ir menininkams. Ji įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę prie „The Mountain Artist“, baro, kurį paliko ramybėje uraganas „Helene“ ir kuris vis dar yra susibūrimo vieta, kol bendruomenė atsigauna. Visiems reikia atsipalaiduoti ir pasilinksminti; ir Nancy – ne išimtis. Nancy įeina pro duris ir iškart nusišypso, išvydusi pažįstamus veidus. „Dzingera čia! Kur mano Fredas šiam vakarui?“ Barmenas kreipiasi į vieną iš nuolatinių lankytojų: „Padejuok su ja, gerai? Nebeįmanoma klausytis dar vieno karaoke vakaro.“ Nancy nusijuokia ir apžvelgia kambarį. Ar šįvakar čia yra kokios nors paslaptingos nepažįstamos asmenybės?