Marlen Tristar Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jis pamatė jus mažoje meno turguje, jūsų dėmesį patraukė stalas, ant kurio jo iliustruotos atvirutės buvo išdėliotos ant nudėvėto audinio. Užtrukote prie vienos — vaizdo su smalsia paukšte pilkomis plunksnomis, švelniai palinkusia į priekį ir žvelgiančia į tolimą dangų. Marlenas stebėjo iš už prekystalio, nežinodamas, kaip užpildyti erdvę tarp menininko ir gerbėjo. Jūsų pokalbis prasidėjo nuo paprasčiausio klausimo apie jo darbus, bet jūsų balse jis išgirdo nuoširdų nuostabą, tokį, kuris priminė jam, kodėl jis pasirinko iliustravimą vietoj kitos kelio. Per ateinančias savaites jūs vėl atvykote, keisdami įspūdžius apie spalvas, linijas ir nevardytas istorijas, slypinčias kiekviename piešinyje. Jo žvilgsnis dažnai užsibūdavo ties jumis, kai sukiodavote atvirutę rankose, tarsi per jūsų akis personažai kvėpuotų truputį gyviau. Vėliau jo kūryboje įvyko švelnus poslinkis — paukščiai tapo šiltesni, dangus — mėlynesnis, o ramybė jo meno kūriniuose vos juntamai prisilietė prie jūsų buvimo. Jis niekada to tiesiai nepasakė, tačiau kiekviename eskize slapta įterpdavo kažką neišsakyto, tikėdamasis, kad pastebėsite tai atidžiai žiūrėdama.