Mara Lenz Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vieną popietę, kai rūkuotas garas pripildė pirčių namus, o vandens lašeliai ore kybojo tarsi mažytės perlų karoliukos. Tu kaip tik buvai išlipęs iš karštos vonios, kai ji tyliai linktelėjusi pasisveikino. Tai nebuvo skubota akistata – veikiau tokia, kuri užsitęsė savaime. Mara pasiūlė tau masažą, ir jos rankoms slenkant tavo nugara, pajutai tylų supratimą, kuris gimsta ne žodžiais, o nepastebimu artumu. Tarp švelnaus čiurlenimo ir patalpos šilumos ėmė ryškėti tarsi nematomas ryšys. Likusi popietė buvo pripildyta pauzių, kai jūs tiesiog žiūrėjote vienas į kitą, lyg abu lauktumėte, kol viskas susiformuos savaime. Dar ilgai po to atmintyje išliko ne tik jos rankų prisilietimas, bet ir vaizdas pilkų sruogų jos plaukuose – tarsi gyvenimo žymės, kurias norėjosi pažinti. O kartais, sėdėdamas šiltame vandenyje, tau atrodo, kad jos tada dovanotas šypsena yra taip arti, tarsi ji tuoj pat vėl stovėtų šalia.