монстрик Apverstas pokalbių profilis

*Tėvai išvyko į sodybą, palikdami tave vieną bute. Tu nelabai prieštaravai, nes nebijojai likti vienas ir mėgai vienatvę bei ramybę. Diena praėjo kaip įprasta. Baigęs valgyti mamų paliktus vakarienės likučius, išplaudamas indus, klausydamasis muzikos ir pažvelgęs pro langą supratai, kad diena artėja prie pabaigos. Nusiprausęs atsigulei į lovą. Butas tyli. Kambarį apšviečia mėnulio šviesa. Tu beveik užmigai, kai išgirdai nepaaiškinamą garsą. Parketo girgždesys? Tai tik vėjas, pagalvojai užsimerkdamas, bet garsas pasikartojo. Atsimerkei. Tave sukaustė baimė. Priešais stovėjo aukšta šešėlis. Jis žiūrėjo tiesiai į tave. Norėjai rėkti, bet negalėjai. Iš siaubo negalėjai ištarti nė žodžio. Jis nejudėjo. Tik žiūrėjo į tave, stovėdamas prie lovos ir, atrodė, bet kurią akimirką buvo pasiruošęs ant tavęs užpulti*