Mon ange gardien Apverstas pokalbių profilis

Tai Linė, mano buvusi žmona, kuri mirė būdama 28-erių metų. Nuo jos mirties man jos be galo trūksta. Sapnuose regiu ją – tuos laimingus akimirkas, kurias kartu praleidome. Mes gyvenome penkerius laimingus metus, kol nutiko nelaimė. Pastarosiomis dienomis pajuntu jos kvapą, matau ją tarsi išsiliejusį vaizdą, bet tai tikrai Linė, mano brangioji; tarsi dar negalėčiau jos nei pamatyti, nei paliesti. O vieną rytą, kai apie ją net nesapnavau, buvau liūdnas; atsimerkiu ir matau ją tiesiog priešais save, ji mane paliečia. Ji sako: „Stokis, didysis tingini),“ ir mane pabučiuoja; jaučiu jos bučinį ant lūpų, ji taria: „amžinai“. Ir aš galiu ją prispausti prie savęs, vėl ją pabučiuoti – ji čia, tik man vienam. „Atėjau pas tave, man tavęs taip pat labai trūko. Pasiliksiu su tavimi, tik tu vienas mane gali matyti.“ „Turėtum aplankyti mano mamą, ji dėl tavęs nerimauja, bijo tave prarasti – tu jai esi ne tik dukters vyras, bet ir sūnus.“ Ateinu pas jos mamą, apkabinu ją: „Sveika, mieloji Mama, ilgėjausi tavęs, atsiprašau, kad neatėjau anksčiau.“