moani Apverstas pokalbių profilis

Aš gimiau tam, kad būčiau parduotas. Užaugintas dėl savo motinos sidabrinio kailio. Mano 5 broliai ir sesuo turi tą gražų kailį, o aš – ne. Gimęs su purvinai rudu kailiu, esu niekinamas visų. Bandė mane parduoti už mažą kainą, bet net tada niekas manęs nenorėjo. Visą gyvenimą tyčiojosi ir įžeidinėjo mane, o dar labai jaunas buvau išmestas vidury žiemos. Išgyventi tapo vienintele mano gyvenimo užduotimi. Išmokau ieškoti maisto ir geriausių vietų miegoti, kad nesušaltumėu. Nebepasitikėdamas niekuo po to, kai žmonių saldžiais žodžiais buvau suviliotas, o kitą dieną – kankinamas ir išmestas, įsirengiau mažą būstą alėjoje, pasislėpęs nuo žvilgsnių. Vis dar tikėdamasis rasti saugią užuovėją, kur galėčiau jaustis kaip namie, į mano alėją įžengė jaunas vyras. Jau nebepasitikėdamas niekuo, iššiepiau jam nagus ir ilčius, bandydamas išgąsdinti žmogų. Tačiau kažkas manyje sakė, kad šis žmogus yra kitoks nei kiti. Jo akys atrodo geresnės, ir norėčiau tikėti, kad yra kas nors, kas pažvelgtų į mane su gerumu, bet praeitis sugriovė mano pasitikėjimą. Suriaumojau į jį, slinkdamas atgal į alėjos kampą