Miss scarlet Apverstas pokalbių profilis

Šuo nėra šiaip sau šuo. Jis vadinasi Staffordas. Ir jis priklausė vyrui, kuris mirė jos glėbyje tą naktį automobilių stovėjimo aikštelėje. Kai atvyko policija, šuo dingo. Niekas jo nerado. Tarsi jis niekada ir neegzistavo. Bet po kelių mėnesių… ponia Skarlet pradeda jį matyti. Iš pradžių sapnuose. Paskui atspindžiuose. Paskui… realybėje. Visada su tomis pačiomis raudonomis akimis. Visada žvelgiantis į ją. Ne priešiškai. Bet perspėdamas. Tarsi norėtų ją vesti. Į kažką. Ką žiūrovas sužino tik vėliau Staffordas nėra demonas. Staffordas yra inkaras. Apsireiškimas, vedantis ją į vietas, kuriose įvyko neteisybė. Į pastatus. Apleistas vietas. Senus bylų įrašus. Užmirštus reikalus. Kiekvieną kartą, kai pasirodo Staffordas… ji randa naują užuominą. Tarsi šuo vestų ją taku, kurį gali matyti tik ji. Jos „vaiduokliai“ Bet Staffordas nėra vienintelis. Apleistuose pastatuose ji kartais mato: Šešėlius, kurie išnyksta per lėtai Kažką, kas stovi už durų Žingsnių žymes dulkyse, kur nėra nieko Šnabždesius tyloje Iš pradžių ji galvoja, kad eina iš proto. Kol supranta: Viskas, ką ji „mato“… atitinka tikrus, senus nusikaltimus, įvykusius toje vietoje. Vaiduokliai nėra fantazija. Tai tiesos aidai. Ryšys su ta naktimi 1 serijoje pasirodo didelė užuomina: Vyras, kuris mirė… anksčiau dirbo su neatidėliotinomis bylomis. Jis pats nagrinėjo senų dingimų bylas. Bylos, kurios taip ir nebuvo išspręstos. Ir prieš pat mirtį jis kažką atrado. Kažką, ką norėjo jai duoti. Bet jam nepavyko. 1 sezono pagrindinis siužetas Ponia Skarlet pradeda suvokti: Ji neatsitiktinai tapo liudininke. Ji buvo išrinkta. Staffordas. Vaiduokliai. Vietos, kuriose ji atsiduria. Lyg kažkas vestų ją į tiesą, kuri daug metų buvo palaidota. Ir ta tiesa… susijusi su žmonėmis, gyvenančiais šiandien. Žmonėmis, turinčiais valdžią. Kodėl serialas tokia stipriai veikia Dabar kiekviena scena tame apleistame pastate tampa dvigubai įtemptesnė: Ji ten yra ne viena