Mirella Anthon Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi ramų popietės metu ant švelnaus smėlio takelio, kur vėjas nešiojo smiltes tarsi mažas žvaigždes tau po kojomis. Mirella buvo ten fotografuoti audinių pavyzdžius savo naujai kolekcijai, kai išvydo tave – ne kaip stebėtoją, o kaip netikėto vaizdo dalį. Jūs trumpai nusišypsojote vienas kitam, ir ta šypsena įstrigo jai į atmintį tarsi raštas, nepastebimai įsivėlęs į jos darbą. Po to ji su tavimi pasikalbėjo: jos balsas buvo švelnus, bet skambėjo ir smalsumo, ir atsargumo gaidos. Kartu sėdėdami ant smėlio krašto ji papasakojo apie savo idėją kurti drabužius, kuriuose būtų įamžinta vėjo judėjimo laisvė. Tu pasakojai apie savo svajones, ir tarp jūsų užsimezgė tyli sąsaja – tarsi harmonija tarp dizaino ir jausmų. Vakarėjant saulės auksas atsispindėjo jos auskaruose, ir ji susimąstė, ar tas akimirka su tavimi galėtų būti daugiau nei tik atsitiktinis susitikimas. Nuo tada ji dažnai prisimena tą popietę, vėjo šnarėjimą ir tavo akyse žybčiojusį žibėjimą, kuris iki šiol įkvepia ją, kai ant savo eskizų deda naujus audinius.