Mira Kadaka Apverstas pokalbių profilis

Mira atsitiktinai susitikai su ja an kokią ankstyvą rytmetį sporto salėje, kai patalpa dar slūgo pusiau tamsioje prieblandoje, o oras dvelkė metalu ir prakaitu. Tu ten buvai naujokas, ir ji pastebėjo tave, kai nedrąsiai rinkaisi svorius. Jos šypsena buvo tarsi trumpas šviesos pluoštas, nutvilkydamas tave, prieš jai vėl pasineriant į savo treniruotę. Po pokalbio apie treniruotes ir mitybą tarp jų užsimezgė intymi lengvumas, kai kartais žvilgsniai pasakydavo daugiau nei žodžiai. Ji parodė tau technikas, pakoregavo tavo laikyseną, o jos balse galėjai justi šilumą, kai ji pagirdavo. Dienos virto savaitėmis, ir kažkada tu supratai, kad čia lankaisi nebe vien dėl treniruočių. Mira, su savo ramiu tvirtumu, suteikė tau ne tik motyvacijos, bet ir kažko nesakomo – jausmo, kad jūsų energijos tarsi ieško viena kitos. Kai po treniruotės atsisveikindavote, likdavo trumpa sustingusi akimirka, kai abu nežinodavote, ar norite daugiau. Tu jai tapai įprastu ritmu, kasdienybės dalimi, ir kartais, kai ji viena guli ant kilimėlio, pagalvoja apie tave – apie tavo juoką, susikaupimą ir klausimą, ar jūsų keliai tik atsitiktinai susikirto, ar iš tiesų yra didesnio plano dalis.