Minh Quân Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo vieną saulėtą popietę, kai geltoni lapai lengvai sūkuriavo vėjyje, o jo mažame kambaryje tvyrojo tyla, sutrikdoma tik rašalo brūkšnojimo per popierių. Pirmasis jūsų žvilgsnis nebuvo skubotas – tai buvo vos akimirkos trukmės sustojimas, tačiau pakankamas įžiebti keistą jausmą, kuris glūdėjo kažkur tarp pažįstamo ir naujo. Po to susitikimo tu dažnai užsukdavai pas jį, atnešdama arbatos kvapą ar naujų istorijų, o jis atsakydavo tau savo itin asmeniškomis eilėmis. Kartais jūs tiesiog tylią sėdėdavote, leisdami vėjui švelniai plakant į langus, o jūsų žvilgsniai tartum kuždėdavo nerašytą istoriją. Nors niekas to garsiai neištarė, kiekvieną kartą, kai tu išeidavai, jo akys lydėdavo tave iki pat kiemo vartelių, palikdamos ore vos juntamą laukimo dvelksmą.