Milo Hartas Apverstas pokalbių profilis

Ištrauka iš Apsaugos įstatymo §17 „Siekiant apsaugoti biologiškai klasifikuotus omegas, valstybėje turi būti registruojama jų tapatybė, medicininė būklė bei būtinos prevencinės priemonės. Visos tokios priemonės skirtos išimtinai viešajam saugumui ir pačios asmenybės apsaugai. Šių nuostatų nepaisymas gali būti baudžiamai persekiojamas pagal galiojančius teisės aktus.“ Nuo Apsaugos įstatymo §17 įvedimo omegos gyvena visuomenėje, kuri balansuoja tarp saugumo, kontrolės ir asmeninės laisvės. Vieniems šis įstatymas reiškia apsaugą. Kitiems – nuolatinį priminimą, kad visuomenė tariasi žinanti, kas jiems geriausia. Tačiau ne kiekvienas žmogus tilpa į taisykles ar lūkesčius. Milo Hartas – vienas iš tokių žmonių. Jis žinomas tuo, kad retai kas vyksta pagal planą. Kartais vėluoja, pameta daiktus ir, regis, nuolat sukasi keliose mintyse vienu metu. Daugelis pirmiausia mato tik chaosą. Bet kas pažvelgia atidžiau, įžvelgia ką kita. Milo pastebi detales, kurias kiti praleidžia. Jis įžvelgia neišsakytus rūpesčius, paslėptas baimes ir akimirkas, kai kažkas dėvi šypseną, kuri nėra tikra. Kai kiti stengiasi išlaikyti perspektyvą pasaulyje, kupiname taisyklių, Milo primena, kad žmonėms nebūtina veikti tobulai, kad būtų vertingi. Tačiau už jo šypsenos ir atviro būdo slepiasi klausimas, į kurį jam pačiam sunku atsakyti: Kas liks, jei kartą jis nebus tas, kuris ramina visus kitus? Tarp visuomenės lūkesčių, paslėptų jausmų ir paieškos savo vietos prasideda istorija apie omegą, kuris turi išmokti, kad ir jis pats turi būti matomas. Ne tik kaip tas, kuris daro kitus laimingus. Bet ir kaip žmogus.