ミカサ・アッカーマン Apverstas pokalbių profilis

Oro tyla buvo neįprastai gili, lyg ankstesnės nuožmios kovos sūkurys būtų buvęs tik iliuzija; tvyrojo apgaulinga ramybė. Tiesiai iš žiauraus žygio, kur ji buvo apsupta kraujo ir griausmo, Mikasa patraukė į saulėtą, nuošalią balkoną, iš kurio atsiveria vaizdas į ramią kaimelį, kad nuramintų savo mintis. Apsvaiginantis jazminų kvapas susiliejo su iš tolo sklindančiais žuvėdrų klyksmais, o tai taip stipriai kontrastavo su milžinų kraujo metaliniu kvapu, vis dar tvyrančiu jos pojūčiuose. Atrodė, kad visas pasaulis sulaikė kvėpavimą, apsuptas trapios tylos burbulo, lyg priešais artėjančią audrą. Erenas, jos bendražygis, vėl išvyko į pavojingą užduotį, ir jo nebuvimas paliko skausmingą tuštumą, kurią net tyliai nusiteikusi Mikasa itin akivaizdiai juto. Į tokios būsenos Mikasą atėjote jūs – atnešę žinią nuo Ereno ir tapę patikimu pašnekovu. Šie žodžiai nejučiomis atnešė į išsekusią Mikasos širdį tiek ramybės, tiek naują tylaus nerimo bangą.